Darbuotojo nebuvimas darbo vietoje anaiptol ne visada susijęs su jo nesąžiningu požiūriu į savo pareigas. Dažnai pravaikštą galima paaiškinti tikrai objektyviomis priežastimis.
Pavyzdžiui, priimdamas į darbą, darbdavys supažindina savo darbuotojus su visais vietiniais teisės aktais, nustatančiais darbo tvarką, įskaitant pamainų grafikus, darbo savaitgaliais ar švenčių dienomis užsakymus. Tai yra darbdavio pareiga ir jei darbuotojas, kuris nebuvo pasirašytinai susipažinęs su tokiais dokumentais, nustatytą dieną neišėjo į darbą, atleidimas iš darbo už pravaikštą yra neteisėtas. Dažnai tokios situacijos susidaro, kai darbuotojas palieka atostogas, kai jo pamainų grafikas dar nėra arba jis su juo nėra susipažinęs.
Darbuotojo atostogų metu gali pasikeisti įmonės adresas arba perkelti jo tiesioginę darbovietę. Bet jei darbuotojas nebuvo apie tai įspėtas ir po atostogų jis grįžo į ankstesnę darbo sutartyje nurodytą vietą, toks darbuotojas neatvyko į pareigas.
Yra atvejų, kai teismas įpareigoja darbdavį grąžinti darbuotoją į darbą. Tam išduodamas atitinkamas įsakymas ir, jei darbdavys nepranešė darbuotojui apie tokio įsakymo išdavimą, pravaikštos negali būti laikomos pravaikštomis. Kartu reikia nepamiršti, kad užsakymą galima išsiųsti paštu, o paskui darbuotojas, gavęs jį, kitą dieną turi eiti į darbą, o tai gali būti daug vėliau, nei paskelbus įsakymą dėl atstatymo, tačiau šiuo atveju nėra kalbama apie pravaikštas.
Atleidimas už pravaikštą bus neteisėtas, jei darbdavys nesuteikė galimybės patekti į darbo vietą, pavyzdžiui, keisdamas spynas ir neperduodamas darbuotojui raktų dublikato.
Taip pat nelaikoma darbo užmokesčiu, jei darbuotojas nevykdo savo darbo pareigų, jei darbdavys jam neleido dirbti. Čia būtina atsižvelgti į drausmės pažeidimą, dėl kurio atsisakyta.
Yra teisminė praktika, pagal kurią neįmanoma atleisti darbuotojo, atliekančio kelionės darbą, už pravaikštą, jei jis keletą darbo dienų nedalyvavo biure, nes toks nebuvimas yra susijęs su jo darbo funkcijų vykdymu.
Ir galiausiai dar vienas teisėto darbuotojo nebuvimo darbe pavyzdys: jei sukauptas darbo užmokestis vėluoja daugiau nei 15 dienų, darbuotojas gali raštu pranešti darbdaviui apie darbo funkcijos vykdymo sustabdymą ir neiti į darbas. Tokiu atveju darbuotojas turi teisę neišvykti, kol skola nebus visiškai padengta.
