Draudimo patirtis apima visą piliečio darbo laikotarpį, per kurį jis dalyvavo privalomojo socialinio draudimo programoje. Tai apima darbą pagal darbo sutartį, tarnybos civilinėse ar valstybinėse įstaigose laikotarpį, rūpinantį vaiką iki trejų metų. Norint juos suskaičiuoti, reikia darbo knygos ar darbo sutarčių.
Būtinas
Darbo knyga, skaičiuoklė
Nurodymai
1 žingsnis
Atminkite, kad vidutinį darbo užmokestį galima apskaičiuoti bendrą už konkretų atsiskaitymo laikotarpį sukaupto uždarbio sumą padalijus iš 730. Į uždarbio sumą įeina visos apdrausto asmens išmokos ir išmokos. Be to, ši suma negali viršyti nustatytos įmokų vertinimo ribos. Ribinė vertė keičiasi kiekvienais kalendoriniais metais. Informacijos apie tai galite gauti buhalterijoje arba iš darbdavio, sudariusio su jumis darbo sutartį.
2 žingsnis
Apskaičiuokite nedarbingumo atostogas pagal minimalų atlyginimą (minimalų atlyginimą), jei piliečio draudimo patirtis yra mažesnė nei 6 mėnesiai. Minimalus darbo užmokestis keičiasi gana dažnai, todėl dėl jo vertės būtina pasitarti su buhalterija.
3 žingsnis
Gaukite 60 proc. Vidutinio dienos darbo užmokesčio, jei jūsų draudimo patirtis yra iki 5 metų, 80 proc., Jei jūsų draudimo patirtis yra nuo 5 iki 8 metų. 100% vidutinio dienos darbo užmokesčio galima gauti tik turint mažiausiai 8 metų draudimo patirtį. Tuo pačiu reikia žinoti, kad būsimos motinos gauna 100% vidutinio darbo užmokesčio, net jei jos šioje vietoje dirbo mažiau nei 6 mėnesius. Ta pati išimtis taikoma piliečiams, patyrusiems profesinę traumą. Šiais dviem atvejais ligos atostogų trukmė neturi reikšmės.
4 žingsnis
Prašykite išmokų iš savo buvusio darbdavio, jei nedarbingumo atostogos buvo išduotos per mėnesį nuo atleidimo. Atleidimo priežastis ir ligos trukmė nevaidina jokio vaidmens. Tuo pačiu metu galite gauti 60% vidutinio darbo užmokesčio, jei darbo sutartis buvo sudaryta daugiau nei prieš šešis mėnesius. Jei darbuotojas įmonėje dirbo mažiau nei šį laikotarpį, tada jis gali tikėtis 1 minimalaus darbo užmokesčio. Čia reikėtų patikslinti: pašalpa skiriama tik tada, kai sirgo pats pilietis, bet ne jo vaikas ar kitas šeimos narys.
