Kreipdamasis į teismą su pretenzijomis kitai šaliai, asmuo gauna ieškovo statusą. Pagal galiojančius teisės aktus jam suteikiama daugybė teisių, kuriomis svarbu tinkamai pasinaudoti teismo proceso metu.
Kokios yra ginčo šalių pavardės
Daugeliu civilinių ir komercinių bylų ginčo šalys yra ieškovas ir atsakovas. Civiliniai ieškovai ir kaltinamieji taip pat gali dalyvauti baudžiamajame procese, nagrinėjant ieškinius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas ir atsakovas ieškinyje vadinami šalimis, tai yra, kai kyla ginčas dėl teisės. Kitų kategorijų atvejais šalys gali būti pavadintos kitaip. Taigi, išieškotojas ir skolininkas dalyvauja užsakymų rengime. Bylose, kylančiose iš viešųjų teisinių santykių ir specialiųjų procesų, apeliacijos į teismą iniciatorius yra pareiškėjas.
Ieškovas yra asmuo (juridinis ar fizinis), kuris kreipiasi į teismą dėl savo pažeistų, ginčijamų ar nepripažintų teisių ar interesų gynimo. Be to, ieškovai apima tuos, kurių interesais ieškinį pateikia trečiosios šalys. Savo ruožtu kaltinamieji yra tie, kuriems keliami reikalavimai.
Vieno ginčo metu gali būti ir keli ieškovai, ir 2 ar daugiau atsakovų. Tai vadinama procedūriniu bendrininkavimu. Pavyzdžiui, vienas ieškovas gali iš karto paduoti į teismą kelis atsakovus. Taip pat keli ieškovai gali kartu pareikšti ieškinį vienam atsakovui.
Kokias teises turi ieškovas
Prieš pradedant bylos nagrinėjimą, teismas paaiškina šalims teises ir pareigas. Po to teismas turi įsitikinti, kad jų turinys yra aiškus šalims ir nereikia papildomo paaiškinimo.
Ieškovas, kaip bylos šalis, turi daug procesinių teisių. Taigi jis gali pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą, jį atmesti arba padidinti ar sumažinti ieškinį. Ieškinio dalyko pasikeitimas įvyks, kai žymiai pasikeis ieškinio esmė. Pavyzdžiui, pradiniai skolų išieškojimo reikalavimai pakeičiami turto perdavimu. Reikalavimo pagrindas pasikeitė peržiūrint argumentus, kuriais iš pradžių buvo pagrįsti reikalavimai. Tuo pačiu ir patys reikalavimai lieka nepakitę.
Ieškovas gali inicijuoti taikaus šalių susitarimo sudarymą. Tai suprantama kaip dokumentas, kuriame šalys nustato abipusių reikalavimų išsprendimo tvarką. Nuo to momento, kai teismas patvirtina taikų susitarimą, bylos procesas nutraukiamas.
Ieškovas taip pat turi daug kitų teisių. Jis gali atvykti į teismą asmeniškai arba per savo atstovą, žodžiu ar raštu paaiškinti ginčo esmę, pateikti pasiūlymus ir iššūkius, pateikti įrodymus ir dalyvauti jų tyrimuose. Kalbant apie naujų įrodymų gavimą, ieškovas gali iškelti jų reikalavimo klausimą teisme. Be to, ieškovas turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga ir padaryti jų išrašus bei kopijas, įskaitant ir technines priemones.
Jei ieškovas nesutinka su sprendimu, jis taip pat turi teisę jį apskųsti apeliacine ir kasacine tvarka, taip pat prašyti jį pakeisti kitu įstatymų nustatytu būdu.