Dauguma santykių šiuolaikinėje visuomenėje kuriami remiantis šalių susitarimais prisiimti tam tikras pareigas. Partnerių susitarimas yra visos verslo santykių sistemos pagrindas. Įsivaizduoti, kokia yra civilinė sutartis, naudinga ne tik verslininkams, bet ir bet kuriam asmeniui, susiduriančiam su nuomos, pardavimo ir pirkimo bei kitais sutartiniais santykiais.
Sąvoka „sutartis“turi įvairią reikšmę. Šis terminas reiškia dokumentą, užtikrinantį teisinių įsipareigojimų, sutartinių įsipareigojimų ir juridinių faktų sudarymą, kurių pagrindas jis yra. Sutartis įstatymų numatytais atvejais gali būti pripažinta tam tikru dokumentu, kuriame pateikiama informacija apie susiklosčiusias aplinkybes. Sutartis yra labiausiai paplitusi sandorių rūšis. Jam netaikoma tik nedidelė vienašalių sutarčių dalis. Daugiašalių ir dvišalių sandorių taisyklės taikomos sutartims, o iš jų kylantiems įsipareigojimams taikomos bendrosios nuostatos, jei nenurodyta kitaip. Susitarimo šalys gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, įskaitant valstybes, savivaldybes ir tarptautines organizacijas. Sutartį sudaro daugybė rūšių: dovanojimas, pirkimas ir pardavimas, nuoma, sutartis, gyvenamųjų patalpų nuoma, banko indėlis ir kt. Sutartis gali būti kompensuojama ir neatlygintina. Ji kompensuojama, jei bent viena iš šalių gauna atlyginimą ar kitą kompensaciją už savo įsipareigojimų vykdymą. Kaip ir bet kuris sandoris, sutartis yra valios aktas, kuris vis dėlto turi tam tikrų savybių. Tai atspindi bendrą dviejų ar daugiau asmenų valią, bet ne jų išsibarsčiusius valingus veiksmus. Sutartimi siekiama išreikšti suderintą valią, kuria siekiama teisinį principą atitinkančio tikslo. Atkreipkite dėmesį, kad dokumente yra įtvirtinta bendroji valia, kurioje neturi būti išorinės įtakos. Siekiant užtikrinti sutarties laisvę, kurios laikymasis yra svarbus rinkos ekonomikoje, taisyklių rinkinys įtvirtintas Civilinio kodekso 421 straipsnyje. Sutarties laisvė reiškia, kad subjektai, spręsdami, ar ją sudaryti, ar ne, neturi jokio išorinio kišimosi ir įtakos. Priverstinai sutartis sudaroma tik tada, kai tai atitinka asmens, kuris privalo ją sudaryti, arba visuomenės interesus. Tai taip pat numato laisvę pasirinkti partnerį, kuriuo vadovaudamiesi galite teikti pirmenybę sandorio šaliai, siūlančiai palankiausias sandorio sąlygas.
