Biuro darbuotojams priimtina darbo vietos temperatūra yra 22–24 laipsnių temperatūra šaltuoju metų laiku ir 23–25 laipsnių šiltuoju metu. Kai kuriose programose nurodyta optimali temperatūra gali skirtis.
Daugelis biuro darbuotojų, kiti darbuotojai ne kartą yra girdėję, kad įdarbinusi įmonė privalo išlaikyti tam tikrą temperatūrą darbo vietoje. Šią priemonę numato įstatymai, skirti apsaugoti darbuotojų sveikatą, nes darbas aukštoje ar žemoje temperatūroje daro labai neigiamą poveikį organizmui. Dauguma mūsų šalies organizacijų ignoruoja atitinkamus reikalavimus, o tai ypač jaučia biuro darbuotojai vasarą. Tuo tarpu nesilaikant optimalios temperatūros darbo vietoje reikalavimų, darbdavys įsipareigoja sutrumpinti darbo laiką tam tikru valandų skaičiumi (atsižvelgiant į darbo tipą ir temperatūros nukrypimo nuo normos laipsnį).
Kokią temperatūrą darbdavys turėtų numatyti biuro darbuotojams?
Temperatūros diapazonus, kuriuos organizacijos turi išlaikyti savo darbuotojams, nustato galiojančios sanitarinės taisyklės. Šiuo atveju specifinė šių kiekių vertė priklauso nuo sezono, darbo tipo (darbuotojo energijos suvartojimo lygio). Labiausiai aktualus temperatūros režimo palaikymo klausimas yra daugelio biurų darbuotojams, kurie tiesiogine prasme mergauja nuo karščio vasarą. Standartinė temperatūros vertė šiuo atveju vasarą turėtų būti 23–25 laipsniai šilumos. Šaltuoju metų laiku ši vertė keičiasi iki 22–24 laipsnių. Jei darbo vietoje užregistruojamas nukrypimas nuo nurodytų verčių, darbuotojai gali reikalauti sutrumpinti darbo laiką, kol bus užtikrintos normalios darbo sąlygos.
Kaip mažinamas darbo laikas
Sanitarinės taisyklės, nustatančios optimalią darbo vietoje palaikomą temperatūrą, taip pat nustato darbo laiko sutrumpinimo ribas pažeidus atitinkamą temperatūros režimą. Taigi, jei biure oro temperatūra viršija leistinas vertes 3,5 laipsnio, tuomet darbo laiką reikėtų sutrumpinti viena valanda. Jei perteklius yra 5 laipsniai, biure galite dirbti ne daugiau kaip penkias valandas per dieną. Reikėtų nepamiršti, kad kitoms darbuotojų kategorijoms (pavyzdžiui, dirbantiems gamybinėse patalpose) buvo nustatytos jų pačios leistinos temperatūros ir didžiausių nuokrypių vertės. Be to, įstatymų leidėjas riboja ne tik leistinas oro temperatūros vertes, bet ir paviršių temperatūrą, oro judėjimo greitį ir daugybę kitų parametrų.