Vienas sunkiausių nusikaltimų yra apiplėšimas. Tai kelia grėsmę ne tik aukos turtui, bet ir jo gyvybei bei sveikatai. Apiplėšimas turi keletą savybių, leidžiančių jį atskirti nuo panašių nusikaltimų.
Nurodymai
1 žingsnis
Pagal baudžiamąjį įstatymą (Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 162 str.) Apiplėšimas yra išpuolis, kurio tikslas - užvaldyti svetimą turtą. Tai lydi smurtas prieš auką arba atitinkami grasinimai. Apiplėšiant naudojamas smurto laipsnis turi būti pavojingas žmogaus gyvybei ar sveikatai.
2 žingsnis
Apiplėšimas yra vienas sunkiausių nusikaltimų tarp vagysčių pagal jo socialinio pavojingumo laipsnį. Apiplėšimą reikėtų skirti nuo apiplėšimo ir turto prievartavimo. Pirmuoju atveju atviras svetimo turto areštas įvyksta nenaudojant smurto ar grasinimų.
3 žingsnis
Padarydamas apiplėšimą, nusikaltėlis meta atvirą iššūkį visuomenei. Nusikaltėlis kenkia ne tik konkretaus asmens turtui, gyvybei ir sveikatai, bet ir pakerta asmens autoritetą bei pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis ir valstybe. Šiuo atžvilgiu įstatymų leidėjas apiplėšimus apdovanojo specialiu nusikaltimų korpusu, priešingai nei kitos vagystės.
4 žingsnis
Mūsų šalies valstybė kovą su apiplėšimais laiko vienu iš prioritetų, nes apiplėšimo sudėtis suprojektuota taip, kad nusikaltimo pabaigos momentas būtų perkeltas į ankstesnę stadiją: apiplėšimas baigėsi nuo to momento išpuolio. Kompozicija yra sutrumpinta ir nereikalauja socialiai pavojingų padarinių.
5 žingsnis
Apiplėšimas yra gana panašus į apiplėšimą. Tačiau pagrindinis skirtumas yra tas, kad apiplėšimas turi oficialią struktūrą. Apiplėšimas laikomas baigtu nuo to momento, kai buvo įvykdytas veiksmas. Tačiau apiplėšiant smurtas taikomas lengvai pakenkiant. Padaryta žala, vertinama kaip lengvai, yra apiplėšimas.
Apiplėšimas baigėsi, kai asmuo turi realią galimybę naudotis turtu.
6 žingsnis
Apiplėšimas skiriasi nuo apiplėšimo bausmėmis: už apiplėšimą tenka griežtesnė atsakomybė nei už apiplėšimą.
