Šiuolaikiniu sparčiu gyvenimo ritmu daugeliui labai trūksta laiko, kad spėtų įgyvendinti viską, ką suplanavo. Noriu viską suspėti, bet tam nepakanka 24 valandų per parą. Darbas sukelia vis didesnę priklausomybę, dažnai tenka dirbti, nepamirštant poilsio ir miego. Be savo valios, žmogus tampa rutinos įkaitu: nuo namų iki biuro ir atgal. Visa kita palaipsniui nustumiama į antrą planą.
Greitas kelias į darboholizmą
Papildyti darboholikų gretas, pasinerti į biuro gyvenimą galva, pamiršus visa kita, yra gana paprasta. Viskas prasideda nuo nedidelio vėlavimo darbe, kuris vis ilgėja. Tada tampa būtina praleisti laiką biure ir naktį. Aistra darbui gali greitai virsti įpročiu. Todėl darbas darboholikui užima pirmą vietą gyvenime, visa kita lieka: pramogos, asmeninis gyvenimas, šeima, laisvalaikis, socialinė veikla. Lieka laiko pomėgiams ir kitoms savirealizacijos galimybėms.
Anksčiau į darboholikus buvo žiūrima su lengva ironija, tačiau pastaruoju metu psichologai priėjo prie išvados, kad priklausomybė nuo darbo gali būti pavojinga sveikatai. Viso pasaulio mokslininkai tvirtina, kad darboholizmas gali būti laikomas liga. Jį galima saugiai palyginti su alkoholizmu ar narkomanija. Šis negalavimas vadinamas viena iš neurozės formų, kai darbas veikia kaip vienintelė galimybė pasiekti pripažinimą ir savirealizaciją gyvenime.
Darboholizmo priežastys
Yra daugybė priklausomybės nuo darbo priežasčių. Yra dvi pagrindinės žmonių kategorijos, linkusios į tai. Tapti įsisenėjusiu darboholiku rizikuoja žmogus, kuris stengiasi visada būti priekyje visų kitų. Tai karjeristas, kuris sąmoningai visiškai eina į darbą, išsikelia sau tikslus ir uždavinius, kuriuos sėkmingai įgyvendina. Asmeninis gyvenimas nustumtas į antrą planą, nes pagrindinis ir vienintelis gyvenimo prioritetas yra karjera. Kitoje kategorijoje yra žmonių, kurie dėl nesėkmių asmeniniame gyvenime patenka į darboholikų gretas. Dedant tam tikras pastangas, jie taip pat tampa sėkmingi, greitai kyla karjeros laiptais. Jie randa paguodą darbe ir pamiršta apie nesėkmingus bandymus pagerinti savo asmeninį gyvenimą. Tik darbas gali įnešti harmoniją į tokių darboholikų gyvenimą ir suteikti norimą rezultatą.
Pernelyg dideliu noru atsiduoti darbui darboholikai kenkia ne tik sau, bet ir artimiesiems. Ar įmanoma savarankiškai atsikratyti šios priklausomybės? Pirmasis problemos sprendimo žingsnis yra pripažinti jos egzistavimą. Kol asmuo, kenčiantis nuo darboholizmo, pats nesupras, kad reikia pakeisti savo gyvenimą, visos artimųjų pastangos bus bergždžios. Jis turėtų būti rimtas
pagalvok, kas iš tikrųjų yra vertinga jo gyvenime. Darbas turėtų užimti tik jam skirtą nišą, kaip vieną iš savęs realizavimo būdų.
