Studijuojant įvairias teisės mokslo šakas, dažnai kyla sunkumų, susijusių su subjektyviosios teisės esmės nesupratimu. Ši kategorija yra viena iš svarbiausių jurisprudencijoje. Subjektinės teisės yra susijusios su asmenų, esančių tam tikruose vieninguose teisiniuose santykiuose, interesų tenkinimu. Jų nereikėtų painioti su objektyvia teise, kuri yra sudėtinga socialinio elgesio normų ir taisyklių sistema.
Subjektyvi teisė jurisprudencijoje vadinama galimo elgesio, paskirto įgaliotam asmeniui, priemone ir užtikrinta paskiriant pareigas kitiems teisinių santykių dalyviams. Čia kalbame apie leistino elgesio laipsnį, kuris realizuojamas ir įgyjamas remiantis objektyvia teise.
Plėtojant socialinius santykius, subjektinės teisės ir pareigos atsiranda atskirai tarp dviejų atskirų socialinės sąveikos dalyvių. Laikui bėgant tarp kitų visuomenės narių atsiranda tas pats santykis, kuris sukuria teisinio reguliavimo poreikį. Nuo šio momento prasideda oficialus teisinės valstybės apibrėžimas. Formalizuota norma nurodo, kokiu elgesio matu yra apdovanoti teisinių santykių subjektai, kuris iš jų turi subjektines teises ir pareigas.
Subjektinės teisės realizuojamos tam tikrų teisinių santykių dalyvių veiksmų, siekiant gauti naudą, dėl kurių atsirado teisiniai santykiai, atžvilgiu. Vieno asmens subjektinė teisė atitinka kitų teisinę pareigą. Subjektyvi teisė nutraukiama atsisakius jos arba kai ši teisė perduodama kitiems asmenims.
Šios rūšies įstatymai gavo tokį pavadinimą, nes subjektinė teisė yra tiesiogiai susijusi su atskiro subjekto poreikių tenkinimu. Be to, šios teisės įgyvendinimas priklauso nuo subjektyvios žmogaus valios, nuo jo noro atlikti tą ar tą veiksmą ar jo atsisakyti. Jei veiksmai yra teisėti, asmens negalima apriboti pagal leistiną elgesį, jis turi teisę mėgautis šiam asmeniui teikiamomis lengvatomis. Jei nereikia gėrio, subjektinė teisė tampa nebesvarbi ir nėra realizuojama.
Kaip pavyzdį galime pateikti situaciją, kai žmogus, nusivylęs politinio lyderio veiksmais, į juos reaguoja politiniu pasyvumu ir atsisakymu dalyvauti rinkimuose. Kitaip tariant, čia kalbama apie atsisakymą naudotis balsavimo teise. Subjektyvioji teisė šiuo atveju teisinių santykių turėtojui tampa nebesvarbi.
