Bet kurios sutarties reikalavimas yra jos preambulė. Joje pateikiama bendra informacija apie dokumentą ir jo puses. Neteisingai suformatuota preambulė ateityje gali virsti rimtomis problemomis.
Kokia yra sutarties preambulė
Preambulė turėtų būti suprantama kaip ta sutarties dalis, kurioje nurodomas jos pavadinimas, numeris, data ir vieta, taip pat informacija apie jos dalyvius. Pagrindinėje preambulės dalyje būtina išvardyti visus šalių vardus, pavardes, jų pavardes pagal sutarties tekstą, taip pat informaciją apie susitarimą pasirašiusius asmenis, nurodant jų įgaliojimus.
Pagrindinio pirkimo – pardavimo sutarties preambulės teksto pavyzdys yra tokia formuluotė: „Ribotos atsakomybės bendrovė„ Alpha “, toliau vadinama„ Pardavėju “, atstovaujama direktoriaus Sergejaus Petrovičiaus Ivanovo, veikiančio pagal įmonės įstatus., viena vertus, ir ribotos atsakomybės bendrovės atsakomybė „Omega“, toliau - „pirkėjas“, atstovaujama direktoriaus Ivano Ivanovičiaus Sidorovo, veikiančio pagal įmonės įstatus, kita vertus, sudarė šią sutartį taip “.
Jei sutartį sudarantis asmuo veikia remdamasis įgaliojimu, preambulėje turi būti nurodyti jo duomenys (numeris, data, taip pat kas juos išdavė). Tuo atveju, kai individualus verslininkas yra sutarties šalis, jo registracijos duomenys nurodomi preambulėje.
Sudarant sutartį su asmeniu, preambulėje turi būti jo paso duomenys. Juo galima nustatyti, ar asmuo yra rezidentas, ar nerezidentas. Nuo to priklauso nuo jo pajamų išskaičiuoto mokesčio suma.
Kokios klaidos gali sukelti preambulės projektą
Pildant sutarties preambulę yra keletas dažniausiai pasitaikančių klaidų. Apgaulingų schemų atveju susitarimo preambulė dažnai nurodo netikslius asmens, įgalioto sudaryti sandorį kitos šalies vardu, įgaliojimus. Todėl nukentėjusioji šalis paprastai negali pateikti pretenzijų kitai šaliai, nes visa atsakomybė tenka nesąžiningam asmeniui, pasirašiusiam sutartį. Todėl prieš pasirašant sutartį būtina patikrinti asmens autoritetą su nurodytais preambulėje.
Dažnai preambulėje šalys nurodo savo pavadinimą, kuris nėra būdingas tokio tipo sutartims. Pavyzdžiui, darbo sutartyse šalys vietoj „Užsakovas“ir „Rangovas“save vadina „Užsakovu“ir „Vykdytoju“. Dėl to šalys gali patirti painiavą tiek vykdydamos sutartį, tiek galimo ginčo nagrinėjimo etape.
Sudarydami sutartį su individualiu verslininku, kai kurie preambulėje nurodo jį kaip paprastą asmenį. Todėl šalis, mokanti pajamas tokiam verslininkui, nevalingai tampa mokesčių agentu. Norint to išvengti, preambulėje būtina aiškiai nurodyti, kad sutartis sudaroma su individualiu verslininku. Be to, sudarant sutartį, kur yra vieta šalių rekvizitams, būtina nurodyti verslininko registracijos duomenis.
Atliekant užsienio ekonominius sandorius svarbu teisingai nurodyti sutarties sudarymo vietą. Tai gali turėti įtakos šalies teisės aktų, kurie reguliuos šalių santykius, pasirinkimui.
