Dažnai įmonės siunčia savo darbuotojus į komandiruotę, kad išspręstų įvairius klausimus, pasirašytų dokumentus ir kitais tikslais. Kelionės išlaidas turi apmokėti siunčianti organizacija. Atvykęs specialistas surašo išankstinę ataskaitą, prie jos pridėdamas reikiamus dokumentus, kurie patvirtina patirtas išlaidas.
Būtinas
- - vietos norminis aktas;
- - darbo įstatymai;
- - vidaus darbo reglamentai;
- - išankstinė ataskaita;
- - patvirtinamieji dokumentai;
- - skaičiuoklė.
Nurodymai
1 žingsnis
Komandiruočių apmokėjimo reglamentas turi būti nustatytas kolektyvine sutartimi arba kitu įmonės norminiu aktu. Įmonės ne visada laikosi šio reikalavimo. Tačiau tokiuose dokumentuose turi būti atsižvelgiama į visus niuansus, turinčius įtakos organizacijos pelno mokesčių bazei, taip pat gyventojų pajamų mokesčiui, o tai atitinka darbuotojų interesus. Todėl galimybė gauti komandiruotę yra ypač svarbi tiek darbdaviui, tiek darbuotojams. Dažnai specialistams savaitgalį ar atostogų metu tenka vykti į komandiruotę. Tokių dienų apmokėjimo ir darbo laiko ypatumai turėtų būti išdėstyti įmonės vidaus darbo reglamentuose. Jei įmonėje visus reikiamus dokumentus surašys ir pasirašys darbuotojai, tai ateityje įmonė galės išvengti konfliktų su darbuotojais, kurie nesutinka su apmokėjimo už komandiruotes dydžiu. Organizacija taip pat apsisaugos nuo ginčų su mokesčių ir teisinėmis institucijomis.
2 žingsnis
Kelionės išlaidos apmokamos remiantis išankstine ataskaita, kurią darbuotojas privalo užpildyti ir pateikti įmonės buhalterijai ne vėliau kaip per tris dienas po grįžimo iš komandiruotės. Keliautojas specialistas dokumente atspindi jo išleistų pinigų sumą. Šios išlaidos apima kelionės į paskirties vietą, būsto nuomos, dienpinigių ir kitas išlaidas, dėl kurių susitarė darbdavys.
3 žingsnis
Darbuotojas prie išankstinės ataskaitos turi pridėti dokumentus, patvirtinančius komandiruotės išlaidas. Tai apima oro, automobilių, geležinkelio bilietus, kvitus už mokėjimus už būstą, čekius ir kt. Darbuotojas neprivalo dokumentuoti dienpinigių, nes jų dydį nustato įstatymas. Komandiruotei šalies viduje reikia 700 rublių, už šalies ribų - 2500 rublių. Darbdavys turi teisę nustatyti didesnę dienpinigių sumą. Tačiau reikia nepamiršti, kad viskas, kas viršija nurodytas sumas, yra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu ir pajamų mokesčiu.
