Darbuotojo atostogos yra įstatymu nustatytos apmokamo poilsio dienos visiems, dirbantiems pagal darbo sutartį.
Rusijos Federacijos darbo kodeksas numato atvejus, kai už atostogas darbuotojas gali gauti piniginę kompensaciją už nepanaudotas dienas.
Už kiekvienus išdirbtus metus (365 kalendorines dienas) darbuotojas turi teisę į mažiausiai 28 kalendorinių dienų poilsį. Tai vadinama pagrindinėmis darbuotojo atostogomis. Šios 28 dienos negali būti pakeistos grynaisiais pinigais, darbuotojas privalo ilsėtis šį laiką. Tai yra, neįmanoma pakeisti atostogų pinigais, jas galima paimti arba visiškai, arba suskirstyti į dalis susitarus su darbdaviu.
Jei darbuotojas pagal Rusijos darbo kodeksą ir (arba) kolektyvinę sutartį su darbdaviu turi teisę į papildomas kasmetines atostogų dienas, jis gali jas pakeisti pinigine kompensacija, bet ne visada.
Taigi darbuotojai iki 18 metų, nėščios moterys, taip pat darbuotojai, dirbantys kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, negali tikėtis piniginės kompensacijos už papildomas atostogų dienas.
Svarbu suprasti, kad dalį atostogų pakeisti grynaisiais pinigais yra teisė, o ne darbdavio pareiga. Todėl darbuotojo prašymas pinigine kompensacija vietoj nepanaudotos atostogų dalies gali būti netenkinamas.
Jei darbuotojo prašymu priimamas teigiamas sprendimas, darbdavys išleidžia įsakymą dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo ir pakeičia atostogų grafiką.
Vienintelis atvejis, kai piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas būtinai mokama visiems darbuotojams, yra atleidimas. Tuo pačiu atleidimo priežastys neturi reikšmės. Bet čia vėlgi yra niuansas: nepanaudotos pagrindinės atostogos yra visiškai kompensuojamos, tačiau už nepanaudotas kasmetines papildomas atostogas mokama ne daugiau kaip per 7 kalendorines dienas.
Už nepanaudotas atostogas mokamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis, būtent vidutinis dienos uždarbis, padaugintas iš nepanaudotų atostogų dienų skaičiaus. Vidutinio dienos darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka priklauso nuo darbo savaitės trukmės, taip pat nuo darbuotojo darbo grafiko.
Įdomu tai, kad nutinka ir priešinga situacija - būtent tada sulaikomos dar neišdirbtos (iš anksto) sumos, kurias darbdavys perveda darbuotojui už atostogas. Jei darbuotojas dirbo šešis mėnesius, jis turi teisę atostogauti visus metus. Bet jei iki šių metų pabaigos jis nusprendžia atsistatydinti savo noru, atostogų išmoka sulaikoma išeitinės kompensacijos. O jei išeitinės kompensacijos nepakanka, likusią sumą darbdavys gali surinkti per teismą.
