Pirkimo ir pardavimo sandorių registravimą reglamentuoja Rusijos Federacijos civilinio kodekso 30 skyrius. Paprastai pirkimo – pardavimo sandoriai įforminami pirkimo – pardavimo sutartimis. Yra atskiros nuostatos, reglamentuojančios didmeninę ir mažmeninę prekybą.
Nurodymai
1 žingsnis
Paprastai pagal pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjas perduoda prekes pirkėjo nuosavybėn, kuris įsipareigoja priimti prekes ir už jas sumokėti tam tikrą pinigų sumą. Pardavėjo pareiga perduoti prekes pirkėjui laikoma įvykdyta tiek prekių perdavimo pirkėjui ar jo atstovui, tiek prekių pateikimo pirkėjui žinioje metu. Pardavėjui atsisakius perduoti prekes, pirkėjas turi teisę atsisakyti įvykdyti pirkimo-pardavimo sandorį.
2 žingsnis
Mažmeninės prekybos ir pardavimo sandoris registruojamas taip: pirkėjas apmoka prekių savikainą, gauna pardavimo kvitą ar kasos kvitą ir paima prekes. Nuo to momento, kai pardavėjas išduoda pirkėjui grynuosius pinigus, pardavimo kvitą ar kitą dokumentą, patvirtinantį apmokėjimą už prekes, sandoris laikomas baigtu. Tačiau jei pirkėjas neturi tokio dokumento, jis turi teisę kreiptis į parodymus patvirtindamas sandorį.
3 žingsnis
Mažmeninės prekybos ir pardavimo sandoriai taip pat gali būti sudaryti nuotoliniu būdu. Mažmeninės prekybos ir pardavimo sutartis gali būti sudaryta remiantis pirkėjo susipažinimu su prekių aprašymu (bukletuose, kataloguose ir kt.). Tai bus laikoma įvykdyta nuo prekių pristatymo į tokioje sutartyje nurodytą vietą. Jei mažmeninės prekybos ir pardavimo sandoris atliekamas naudojant prekių pardavimo mašinas, tai bus laikoma baigta nuo to momento, kai pirkėjas atlieka veiksmus, būtinus prekėms gauti, pavyzdžiui, įnešdamas tam tikrą pinigų sumą į atitinkamą mašinos atidarymas.
4 žingsnis
Didmeninės prekybos pirkimo – pardavimo sandoris įforminamas susitarimu. Toks susitarimas sudaromas raštu, jo esminės sąlygos yra dalykas (pats produktas), jo kiekis ir asortimentas. Jei šios sąlygos sutartyje nenurodytos, tai nebus laikoma sudaryta. Sutartyje apibrėžtos ir kitos sąlygos (perdavimo būdas, prekių kaina ir kt.), Tačiau jos įstatymu nelaikomos reikšmingomis. Šalims pageidaujant, jie turi teisę patvirtinti pirkimo – pardavimo sutartį pas notarą, tačiau praktiškai tai pasitaiko retai. Įstatymas tiesiog reikalauja rašytinės tokio sandorio formos.
