Mirus asmeniui, jo turtas perduodamas asmenims, kurie pagal testamentą ar įstatymus laikomi įpėdiniais. Įstatymas aiškiai apibrėžia tokių asmenų ratą. Jei jų nėra, tada mirusiojo turtas atiteks valstybei.
Nurodymai
1 žingsnis
Testamento paveldėjimas pagal apibrėžimą daro prielaidą, kad testatorius nustato įpėdinius. Jei testamentas nebuvo surašytas, įstatymai įpėdiniais laikomi giminaičiais, kurie gali palikti palikimą be testamento.
2 žingsnis
Vaikai (įskaitant tuos, kurie yra įvaikinti arba kurie gimė po palikimą palikusio asmens mirties) yra vieni iš paveldėtojų, kurie pirmiausia gali pretenduoti į palikimą. Tarp tokių įpėdinių taip pat yra mirusiojo sutuoktinis ar sutuoktinis ir jo tėvai ar įtėviai. Visi šie asmenys turi teisę į lygias mirusiojo turto dalis.
3 žingsnis
Tarp įpėdinių, pretenduojančių į palikimą, yra seserys, broliai ir seserys, taip pat seneliai. Jie taip pat turi lygias teises į paveldėjimą, tačiau jie gali priimti palikimą tik tuo atveju, jei nerandamas vienas pirmosios eilės įpėdinis arba jie atsisakė palikimo.
4 žingsnis
Kad palikimas būtų vykdomas be testamento, įpėdinis ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo palikimą palikusio asmens mirties fakto nustatymo turi pateikti notaro biure prašymą dėl palikimo priėmimo. Jei tokio dokumento nėra, laikoma, kad jis atsisakė palikimo, o jo palikimo dalis paskirstoma likusiems įpėdiniams.
5 žingsnis
Tačiau teismas gali pratęsti tokio prašymo padavimo terminą, jei teismas pripažįsta priežastį, dėl kurios prašymas nebuvo pateiktas laiku.
6 žingsnis
Įpėdinis negali priimti savo palikimo dalies. Galima atsisakyti kitų teisių perėmėjų arba valstybės. Tokio atsisakymo atšaukimo įstatymai nenumato.
7 žingsnis
Ginčytinus klausimus dėl mirusio asmens turto padalijimo sprendžia teisminės institucijos, kurios priima sprendimą remdamosi galiojančiais įstatymo straipsniais.
