Moralinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas yra pati prieštaringiausia teismų praktikos problema. Faktas yra tas, kad teisės aktuose nėra aiškios nuorodos į skaičius, o teismai sprendimus priima savo nuožiūra, atsižvelgdami į įvairias aplinkybes ir veiksnius.
Nurodymai
1 žingsnis
Nustatykite pažeidėjo kaltės laipsnį. Civilinėje teisėje kaltė yra sąlyga, o ne atsakomybės matas. Kartu teismas, nustatydamas moralinės kompensacijos dydį, atsižvelgia į atsakovo požiūrį į jo padarytus veiksmus, kurie padarė žalą. Pažymėtina, kad pagal Rusijos Federacijos civilinio kodekso 1100 straipsnį į šį momentą neatsižvelgiama, jei žalą padarė: padidėjusio pavojaus šaltinis sveikatai ar gyvybei; dėl neteisėto įsitraukimo į nusikaltimų priskyrimą; informacijos, diskredituojančios pareiškėjo orumą, garbę ar dalykinę reputaciją, skleidimas.
2 žingsnis
Apsvarstykite fizinių ir psichinių kančių laipsnį, susijusį su asmens, kuriam padaryta žala, individualiomis savybėmis. Fizinė kančia skirstoma į: skausmą, pykinimą, smaugimą, galvos svaigimą ir kitus skausmingus pojūčius. Moralinė kančia suprantama kaip: sielvartas, baimė, pažeminimas, gėda, nerimas ir kitos neigiamos emocijos. Tai atsižvelgia į individualias aukos savybes. Pavyzdžiui, jei moteriai įkando šuo, kompensacijos suma greičiausiai bus skiriama daugiau nei vyrui, atsparesniam tokiems įvykiams.
3 žingsnis
Vadovaukitės protingumo ir sąžiningumo reikalavimais, kuriuos reglamentuoja str. Rusijos Federacijos civilinio kodekso 1101 m. Tai reiškia, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis turi atitikti kančios gilumą, t. kuo didesnis, tuo didesnė išmoka bus. Tačiau praktika rodo, kad už panašius pažeidimus ne visada skiriama ta pati kompensacija.
4 žingsnis
Išanalizuokite minėtus veiksnius ir nustatykite neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris tinka jūsų situacijai. Tačiau atminkite, kad vargu ar gausite reikiamą sumą, nes teismas priima sprendimą remdamasis visais veiksniais ir turimais įrodymais.
