Daugelis žmonių painioja psichologus su psichiatrais ir psichoterapeutais. Nors skirtumas tarp šių specialybių yra didžiulis. Pirmieji yra žmonių sielų gydytojai, patarėjai ir skundų „liemenės“. O psichiatrai ir psichoterapeutai yra gydytojai, turintys specializuotą medicininį išsilavinimą, skirti spręsti įvairius nukrypimus nuo normos ir ligų.
Psichologo profesija - užduotys
Priklausomai nuo to, kurią iš veiklos sričių pasirinko psichologas, skiriasi ir jo užduotys. Firmos psichologas yra atsakingas už klimatą komandoje, moralę. Įdarbindamas jis turi apskaičiuoti konfliktiškas ir asocialias asmenybes ir nuspręsti, ar jos gali sutikti komandoje, ar ne. Tokiu atveju psichologas turi turėti ne tik specifinius įgūdžius - galite patikrinti temperamentą ir psichologinį stabilumą testų pagalba, kurie tik dėstomi Psichologijos fakultete, tačiau turi ir išvystytą intuiciją. Patyrę darbo ieškantys asmenys gali apgauti bandymus, norėdami geriau parodyti save darbdavio akivaizdoje. Bet vargu ar jie sugebės atlikti profesionalų psichologą.
Psichologas, vykdantis privačią praktiką ir priimantis klientus įvairiais klausimais, turi įteikti įtikinėjimo dovaną. Bene viena svarbiausių tokių psichologų užduočių yra įskiepyti žmogui mintį, kad viskas yra jo rankose. Kad jis bet kurią akimirką gali pakeisti savo gyvenimą ir nėra prasmės susierzinti bei jaudintis dėl nesėkmių. Be to, psichologas turėtų padėti žmogui nuspręsti, kas jam iš tikrųjų svarbu, o kas - antraeilis dalykas. Į ką pirmiausia turėtumėte sutelkti savo pastangas.
Psichologas darželyje ar mokykloje yra labai svarbus ir atsakingas darbas. Pagrindinės jos užduotys yra padėti vaikams susidoroti su problemomis, kurių jų tėvai nepastebi ar laiko nereikšmingomis. O tokių problemų, pasak psichologų, nėra. Lengviausios ankstyvoje vaikystėje patirtos psichologinės traumos palieka pėdsaką žmogaus sieloje visam gyvenimui. Kad jie netaptų psichine liga, nesukeltų deviantinio elgesio, būtina juos sustabdyti užuomazgoje.
Paklausa psichologo profesija
Šiuo metu didžiuosiuose miestuose psichologo profesija yra gana paklausi. Juos samdo didelės kompanijos, daugeliui personalo skyrių reikia tokių specialistų. Be to, gimnazijos, licėjai, ikimokyklinio ugdymo centrai jau seniai suprato, kad psichologo darbas valstybėje visiškai nėra nereikalingas. Periodiški susitikimai su specialistu padeda vaikams daug rečiau reaguoti į supančią tikrovę, greičiau prisitaikyti prie bendraamžių grupės, priimti ir suprasti, ką tėvai ir pedagogai jiems bando perduoti. Bet specialistai, kurie praktikuojasi privačiai, dar nėra labai sėkmingi net didžiuosiuose miestuose. Rusijos gyventojai neturi įpročio, kaip ir europiečiai bei amerikiečiai, spręsti psichologines problemas pasitelkiant specialistus. Žmonėms atrodo, kad lengviau skųstis draugui, vyrui, žmonai, nei specialistui, kuris ne tik gailėsis, bet ir duos praktinių patarimų sprendžiant psichologinę problemą. Tačiau viskas keičiasi ir, ko gero, psichologų biurai netrukus bus taip plačiai paplitę jų tėvynėje, kaip dabar JAV ir Europoje.
