Sutartis, nustatanti prekių keitimo į pinigus procesą, vadinama pirkimo-pardavimo sutartimi ir priklauso civilinės teisės institutui. Rengiant šį dokumentą reikia ypatingos priežiūros.
Nurodymai
1 žingsnis
Pirkimo – pardavimo sutartį sudaro du asmenys: pardavėjas ir pirkėjas. Sutarties dalykas yra prekės. Pardavėjas privalo perduoti prekes pirkėjo nuosavybėn, kuris sumokės už ją nurodytą kainą.
2 žingsnis
Pirkimo ir pardavimo sutartis gali būti rašytinė ir žodinė (bilietų į zoologijos sodą pirkimas). Tačiau didelio masto sandorius geriausia užfiksuoti popieriuje su abiejų šalių parašais.
3 žingsnis
Rašytinis susitarimas turi būti užregistruotas atitinkamose institucijose ir dokumento notaro patvirtinimo procesas. Tai daroma siekiant patvirtinti, kad sandoris galioja ir sutartis yra teisinga.
4 žingsnis
Nustatykite pirkimo – pardavimo sutarties objektą. Dalyku galima vadinti turtą, kuris šiuo metu yra pardavėjo žinioje, arba kuris bus gautas ar sukurtas artimiausiu metu (sutartyje dažniausiai nurodomas pristatymo laikas). Tačiau pinigai (neįskaitant užsienio valiutos) neatitinka šio apibrėžimo.
5 žingsnis
Pirmame sutarties laukelyje (po šalių atstovų vardų) turi būti įrašytas prekių pavadinimas. Tai vienintelė sąlyga, kurios reikia laikytis sudarant susitarimą. Pardavėjas ir pirkėjas turi susitarti dėl daikto pirkimo ir pardavimo sąlygų. Tai reiškia, kad dokumente aiškiai nurodomas jo pavadinimas ir kiekis.
6 žingsnis
Kitos sąlygos (kaina, terminas) nebūtinos norint sudaryti visavertę pardavimo sutartį. Tačiau kai kuriose pardavimo sutarčių rūšyse svarbiausia sąlyga yra kaina ir laikas. Pavyzdžiui, jei sudarote pristatymo sutartį, tada pats šio pristatymo laikas ir jo apmokėjimas nurodomi be klaidų. Įmonės ar nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, taip pat mažmeninės ir didmeninės prekybos pirkimo-pardavimo sutartyje būtinai turi būti nurodyta produkto kaina.
