Pagal naująjį FSES, mokytojas turi turėti galimybę ne tik sukurti pamokos apybraižas, bet ir jas suprojektuoti technologinio žemėlapio pavidalu. Ši koncepcija pasiskolinta iš pramoninių technologijų srities, o jos pritaikymas šiuolaikinėje metodikoje leidžia modernizuoti mokymosi procesą ir sutrumpinti mokytojo laiką pasiruošti pamokai.
Technologinis žemėlapis leidžia suprojektuoti ugdymo procesą. Mokytojo užduotis jį kuriant yra parodyti vadinamąjį veiklos požiūrį mokymosi procese. Apibūdindamas kiekvieną pamokos etapą schemoje, mokytojas susikuria savo veiklą ir numatomus mokinių veiksmus. Žemiau pateikiami pradinių klasių pamokos technologinio žemėlapio reikalavimai ir pateikiamas jos struktūros aprašymas.
Šiuolaikinės pamokos idėjos (t. Y. Pamokų reikalavimai):
- aiškiai ir konkrečiai išdėstyti pamokos tikslas ir uždaviniai;
- pagrindinis tikslas yra pasiekti konkrečių rezultatų (universalūs švietimo veiksmai);
- mokiniai yra motyvuoti dirbti pamokoje;
- pamokos turinys susijęs su asmenine mokinių patirtimi;
- pamokoje sukurta probleminė situacija;
- pamokos turinys atitinka tikslus ir uždavinius: naudojamas mokomosios medžiagos potencialas, prireikus - papildoma medžiaga;
- atsekti mokinių užsiėmimų pamokoje santykį su tikslu (planuotų rezultatų pasiekimas);
- sukurtos sąlygos studentams dirbti savarankiškai;
- atsižvelgiama į „SanPin“reikalavimus;
- klasėje mokytojas sukuria sąlygas formuoti mokinių vertinamąją veiklą ir refleksiją.
WPS struktūra:
1. Tikslas, kurį mokytojas nori pasiekti pamokoje (nurodomas tik vienas tikslas, jo nereikia painioti su „pamokos tikslų“sąvoka). Jei įmanoma, nurodoma pamokos problema (t. Y. Idėja), pamokos tikslai (būdai tikslui pasiekti). Suplanuoti pamokos rezultatai (suformuoti UUD pamokoje) - naudojami neapibrėžtos formos veiksmažodžiai (žr. FGOS). Naudojamos švietimo technologijos ir metodai (įskaitant sveikatos išsaugojimo technologijas). Naudotos mokymosi priemonės (elektroniniai ir spausdinti šaltiniai, vadovėlis, studijų vadovai, vaizdinės priemonės, įranga).
2. Pamokos eiga. Sukuriama dviejų stulpelių lentelė. Pirmasis stulpelis vadinamas „Mokytojo veikla“(kiekviename pamokos etape reikia trumpai apibūdinti mokytojo veiksmus, naudojant tokius žodžius: „organizuoja, kuria, skaito, prisideda, padeda“ir kt.). Antrasis stulpelis yra „Mokinio veikla“(jį galima apibūdinti žodžiais: „skaityti, analizuoti, daryti prielaidas, apibendrinti, sutikti“ir kt.). Kiekvieno pamokos etapo pabaigoje mokytojas būtinai organizuoja mokinių kontrolinę ir vertinimo veiklą, o mokiniai įsivertina švietimo veiksmus ir rezultatus.
Pamokos eiga susideda iš 4 pagrindinių etapų, kurie turi atsispindėti žemėlapyje. Mokytojas gali suskaidyti kiekvieną etapą į mažesnius, priklausomai nuo jo paties idėjos. Būtina apibūdinti veiksmus, o ne numatomus mokinių atsakymus. Tiesioginė kalba turėtų būti naudojama kuo mažiau, tik jei jos neįmanoma pakeisti aprašomuoju posūkiu.
1 etapas. Švietimo problemos konstatavimas. Mokytojas sukuria probleminę situaciją ir organizuoja mokinių veiksmus taip, kad jie patys (jei įmanoma) suformuluotų problemą. Kartu su mokytoju vaikai nustato pamokos temą. Tikslinamos dabartinės vaikų žinios ir įgūdžiai, kurie bus reikalingi suformuluotai problemai išspręsti.
2 etapas. Pažintinės veiklos organizavimas. Mokytojas ir mokiniai planuoja pamokos darbus. Vykdant specialias užduotis, atrandamos naujos žinios, formuojamas UUD, sprendžiama anksčiau suformuluota problema ir kt.
3 etapas. Konsolidavimas ir įtraukimas į žinių sistemą. Mokytojas organizuoja savarankišką mokinių veiklą, kuria siekiama įtvirtinti, apibendrinti, priimti, įtraukti naujas žinias ar įgūdžius į esamų žinių sistemą, savikontrolę ir savigarbą ir kt.
4 etapas. Edukacinės veiklos atspindys pamokoje. Pamokos pradžioje iškelto tikslo koreliacija su numatytais rezultatais. Planuojamų rezultatų pasiekimo diagnostika. Mokinių (ir mokytojų) veiklos klasėje įsivertinimas. Galutiniai problemos (arba mokymosi problemos) sprendimo rezultatai, suformuluoti pamokos pradžioje. Naujų žinių ir įgūdžių praktinis pritaikymas.
