Privaloma sudaryti preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį su privaloma sąlyga dėl šio susitarimo dalyko. Be to, turėtumėte laikytis formos, numatytos pagrindinei sutarčiai, kurią planuojama sudaryti ateityje.
Civilinė teisė leidžia atitinkamų teisinių santykių dalyviams sudaryti preliminarius susitarimus, kurie užtikrina šalių įsipareigojimus ateityje pasirašyti pagrindinę sutartį sutartomis sąlygomis. Pardavimo sutartis nėra išimtis, kurios preliminarioje versijoje būtinai turi būti nurodyta produkto sąlyga. Tokiu atveju turi būti nurodytas sutarties dalykas, prireikus prie susitarimo turėtų būti pridėti papildomi prekes identifikuojantys dokumentai. Pavyzdžiui, parduodant nekilnojamąjį turtą, turėtumėte nurodyti objekto adresą, pridėti kadastro planą, kreiptis į pažymą, patvirtinančią šio objekto nuosavybės teises.
Kokia forma sudaroma preliminari pardavimo sutartis?
Civilinis kodeksas reikalauja, kad preliminarioji sutartis būtų parengta tokia forma, kokia yra numatyta pagrindiniame susitarime. Tai reiškia, kad daugeliu atvejų preliminari pardavimo sutartis sudaroma paprasta rašytine forma. Ta pati taisyklė galioja ir nekilnojamojo turto pardavimo atvejais, nes šiuo metu valstybinė registracija taikoma ne pačiai pirkimo – pardavimo sutarčiai, o tik nuosavybės perdavimui, kuris atliekamas pasirašius pagrindinę sutartį. Žodinė sutarties forma leidžiama tik tada, kai tarp piliečių sudaromas toks pirkimo-pardavimo sandoris, kurio prekių kaina neviršija dešimties tūkstančių rublių.
Kokias papildomas sąlygas reikėtų nurodyti preliminarioje sutartyje?
Preliminariame susitarime rekomenduojama ne tik susitarti dėl sutarties dalyko sąlygų, bet ir nurodyti pagrindinės sutarties pasirašymo datą. Atėjus nurodytam laikotarpiui, bet kuri šalis turi teisę inicijuoti pagrindinės sutarties pasirašymą. Taip pat turėtumėte iš anksto susitarti dėl prekės vertės sąlygos, kuri sutaupys jus nuo ikisutartinių ginčų sudarant ir pasirašant pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Kartais preliminarioje sutartyje taip pat nurodomos prekių kokybės, asortimento, atsiskaitymo būdų sąlygos ir kitos nuostatos, kurias nustato pačios šalys. Sutartos sąlygos tampa privalomos vėliau sudarant pagrindinę sutartį. Jei pardavėjas ar pirkėjas atsisako sudaryti pagrindinę sutartį dalyvaujant preliminariai, suinteresuota šalis gali kreiptis į teismą ir priversti pasirašyti susitarimą, remdamasi sprendimu.
