Bendravimas yra įvairių žmonių tarpusavio kontaktų, kurie buvo sukurti dėl bendros veiklos, procesas. Bendravimas apima keitimąsi įvairių rūšių informacija, vienos strategijos kūrimą, vienas kito suvokimą. Rimta šiuolaikinių vadovų problema yra menkos tarpusavio bendravimo žinios ar net nežinojimas.
Bendras valdymo komunikacijos modelis
Vadybos teorijoje šiuo metu nėra bendro verslo komunikacijos modelio. Lygiai tas pats, kas nėra vieno jo apibrėžimo. Tačiau dauguma tyrėjų supranta šią sąvoką kaip sąveikos procesą, vykstantį keičiantis informacija, kuria siekiama konkretaus rezultato. Tokie mainai vyksta tikslingos veiklos procese.
Kai kurie vadybos ir vadybos srities mokslininkai, apibrėždami komunikaciją, pabrėžia priežastinius tikslus ir funkcinį turinį. Jie atskirai išskiria dalykinę komunikacinę komunikaciją, kuri vykdoma naudojant simbolines priemones. Tai gali lemti veiklos poreikiai, taip pat siekiama pakeisti partnerio elgesį ir semantinius bei asmeninius veiksnius.
Bendravimo etapai
Bendravimą valdant galima suskirstyti į kelis etapus.
Pirmąjį etapą lemia bendravimo poreikis. Tai skatina bendrauti su kitais žmonėmis.
Antrasis etapas yra sutelktas į šios komunikacijos tikslus, esant tiesioginei komunikacijos situacijai.
Trečiasis etapas yra komunikacijos turinio planavimas. Šiame etape žmogus dažnai nesąmoningai nustato, ką pasakys pašnekovui.
Ketvirtasis etapas yra tiesioginis kontaktas. Pašnekovai keičiasi nuomonėmis, faktais ir idėjomis. Šio etapo rezultatas yra grįžtamasis ryšys, ty koreguojami bendravimo stiliai, metodai ir kryptys.
Komunikacijos įgyvendinimo problemos valdyme
Beveik visi šios problemos tyrinėtojai sutinka, kad aktyvus darbuotojų bendravimas gali būti visų organizacijos problemų ir bėdų sprendimas. Tarsi kuo daugiau tokio bendravimo, tuo mažiau gali kilti įvairių problemų arba jos bus išspręstos daug greičiau. Ši verslo strategija turi būti vertinama atsargiai. Juk vadovai ar visa organizacija, turinti tokį požiūrį, gali virsti perkrautais centrais, atsakantiems į įvairius ir daugybę klausimų, taigi ir absoliučiai nereikalingos informacijos saugykla.
Kitas kraštutinumas, dėl kurio gali kilti nereikalingų problemų, yra minimalus įvairių komunikacijos kanalų skaičius komandoje. Tai negali sumažinti informacijos kiekio, bet, priešingai, perkelti ją į pogrindinius centrus, o tai tiesiogiai veikia lyderių priimamų sprendimų kokybę.
