Žmonės su negalia, nepriklausomai nuo grupės, turi tas pačias teises kaip ir kiti darbuotojai. Tuo pačiu metu jie turi tam tikrų privalumų ir ypatingas darbo sąlygas. 3-osios grupės negalia suponuoja vidutiniškai išreikštą tam tikros gyvenimo srities apribojimą. Kalbant apie santrumpas, verta paminėti, kad grupė šiuo klausimu iš tikrųjų neturi reikšmės.
Mažinimas dėl negalios
Pagal Rusijos Federacijos darbo kodekso 83-iąjį straipsnį darbdavys gali atleisti neįgalų asmenį, jei jis negali dirbti pagal medicininę pažymą.
Neįgaliųjų teises gina 1995 m. Lapkričio 24 d. Federalinis įstatymas Nr. 181-FZ „Dėl neįgaliųjų socialinės apsaugos Rusijos Federacijoje“. Darbdavių ir darbuotojų, įskaitant neįgaliuosius, darbo santykius reglamentuoja 1995 m. Lapkričio 24 d. Rusijos Federacijos darbo kodeksas.
Kitais atvejais darbdavys privalo suteikti neįgaliam darbuotojui darbo sąlygas, kurios turi atitikti INT. Jei darbuotojas darbo metu pripažįstamas neįgaliu, o vadovybė negali sukurti sąlygų, atitinkančių reikalavimus, ji privalo pasiūlyti kitą darbą, kuris atitiktų darbuotojo sveikatos būklę. Jei tokio darbo nėra arba darbuotojas nesutinka su kita laisva vieta, darbdavys turi visas teises nutraukti darbo sutartį.
INT yra individuali reabilitacijos programa, išduodama neįgaliam asmeniui kartu su neįgalumo pažymėjimu. Įtraukiamas priemonių, skirtų atkurti ir kompensuoti prarastas kūno funkcijas, sąrašas.
Bendroji santrumpa
Mažėjant etatinių darbuotojų, neįgalieji atleidžiami įprasta tvarka. Pagal Rusijos Federacijos darbo kodekso 261 straipsnį darbdaviams draudžiama mažinti:
- nėščia moteris;
- moterys, auginančios vaikus iki 3 metų;
- moterys, kurios yra vienišos motinos, auginančios vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.
Darbo kodekso 179 straipsnis nustato darbuotojų kategoriją, kuriai yra didžiausias prioritetas renkantis darbuotojus, kurie liks organizacijos etatuose po atleidimo. Į šią kategoriją įeina:
- aukščiausio darbo našumo darbuotojai;
- aukščiausios kvalifikacijos darbuotojai.
Esant vienodoms sąlygoms, produktyvumo ir kvalifikacijos požiūriu, pirmenybė turi likti darbe:
- šeimos darbuotojai, turintys du ar daugiau išlaikytinių;
- asmenys, kurių šeimoje nėra kitų savo uždarbį turinčių darbuotojų;
- asmenys, kurie šioje organizacijoje gavo neįgalumą dėl nelaimingo atsitikimo ar įgytos profesinės ligos;
- neįgalūs Didžiojo Tėvynės karo dalyviai;
- neįgalūs žmonės, gavę grupę dalyvaudami karo veiksmuose gindami Tėvynę;
- darbuotojai, kurie mokosi toliau, nenutraukdami savo pagrindinio darbo;
- kiti darbuotojai, nurodyti federaliniuose įstatymuose.
Iš pirmiau pateikto sąrašo darytina išvada, kad sumažinus etatus, negalią turintis darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo lygiaverčiai su kitais darbuotojais, nebent jis priklauso tam tikrai darbuotojų kategorijai, jo darbo našumas ir kvalifikacija yra vienodi.
