Norint išsiaiškinti, ar konkretus teiginys kelia grėsmę, skiriamas kalbinis egzaminas. Jo rezultatai priklauso nuo daugelio veiksnių, į kuriuos kiekvienas turi atsižvelgti specialistas.
Atliekant kalbinį tyrimą, būtina nustatyti tikslią sakomų žodžių prasmę, atsižvelgiant į kontekstą. Kontekstas šioje byloje yra ypač svarbus: pavyzdžiui, jei vienas asmuo, kilęs dėl komiško ginčo, grasino kitam, tai nebus laikoma nusikaltimu. Kitas reikalas, ar jis supo, ar juo labiau pataikė į pašnekovą, ar pakartotinai gana rimtai jam grasino.
Reikėtų nustatyti, ar frazė, kurią auka interpretuoja kaip grėsmę, skirta jam. Jei teiginys yra bendro pobūdžio ir jame nėra jokios informacijos, leidžiančios nustatyti, kam jis nukreiptas, bus sunku jį pavadinti grėsme konkrečiam asmeniui. Be to, būtina patikrinti, ar tam tikri žodžiai nėra vartojami perkeltine prasme, o tai visiškai pakeičia teiginio prasmę kaip visumą.
Tada paaiškėja, ką tiksliai vienas žmogus grasina padaryti kitam. Tik grėsmė gyvybei ir sveikatai bus kriminalinė bausmė. Tai reiškia, kad jei pažadėsite apiplėšti, pavogti automobilį ar sudeginti namą, tas pareiškimas nebus laikomas grėsme.
Ypač svarbu asmens, kuriam priklauso teiginys, pobūdis ir savybės. Jei tai yra pakankamas, subalansuotas, teistumas nėra, vargu ar tai bus laikoma realia grėsme. Jei žodžiai apie sunkaus kūno sužalojimą ar nužudymą yra pakartotinio nusikaltėlio, psichikos ligonio arba kartojami pakartotinai, teiginys gali būti interpretuojamas kaip reali grėsmė.
Grėsmė laikoma ypač rimta, jei ją lydi galimo nusikaltimo ginklo demonstravimas arba joje pateikiama išsami informacija apie asmens ketinimus. Pavyzdžiui, vienos frazės „Jums to nepakaks“arba „Taip, aš jus baigsiu“gali nepakakti, o teiginiai „Šiandien eisi miegoti, aš tave tada nužudysiu“arba „Kada grįši iš darbo, aš padarysiu, pagausiu ir nužudysiu tamsioje alėjoje “, galima laikyti grėsme, ypač jei tai lydi ginklo, kuriuo planuojama nusikalsti, demonstravimas.
