Pagal įstatymą visi darbdaviai privalo suteikti darbuotojams kasmetines mokamas atostogas. Atostogų darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklės yra aiškiai reglamentuotos. Tačiau kartais vis tiek kyla prieštaringų situacijų.
Jūs turite žinoti, kaip sumokėti už atostogas, jei darbuotojas buvo nedarbingumo atostogose, kad nepadarytumėte klaidos skaičiavimuose.
Bendrosios atostogų darbo užmokesčio apskaičiavimo taisyklės
Apskaičiuojant atostogų atlyginimą, imamas praėjusių kalendorinių metų vidutinis darbo užmokestis. Pajamos apima darbo užmokestį, premijas ir kitas su darbo užmokesčiu susijusias išmokas. Į apskaičiavimą neįtraukiama nedarbingumo atostogų, atostogų ir kitų su darbu nesusijusių kompensacijų išmoka. Bendros pajamos, gautos už metus, padalijamos iš faktiškai dirbtų dienų. Vidutinis vieno mėnesio kalendorinių dienų skaičius laikomas 29,4, tai yra, jei asmuo dirbo visus metus, šis rodiklis bus 352,88. Atostogų, pravaikštos, nedarbingumo atostogos ir kiti laikotarpiai, kai asmuo nebuvo darbe yra atimami. Tokiu atveju vidutinis kalendorinių dienų skaičius apskaičiuojamas proporcingai. Tai yra, jie faktinį uždarbį dalija iš faktinių dirbtų valandų.
Kaip nedarbingumo atostogos įtakoja atostogų išmokų dydį
Visuotinai pripažįstama, kad darbo trūkumas dėl ligos yra blogas ir nuostolingas darbuotojui. Bet iš tikrųjų taip nėra. Pirmasis taikomas tik jauniems specialistams, turintiems mažai darbo patirties, nes pagal taisykles darbuotojams, turintiems mažiau nei 5 metų patirtį, mokama 60% pašalpos, nuo 5 iki 8 metų - 80%, per 8 metus - 100%. Darbuotojai, dirbę daugiau nei 8 metus, išlaiko 100% vidutinio darbo užmokesčio, ir niekas neturi teisės sumažinti šios sumos. Jei turite „baltą“atlyginimą, tada eiti nedarbingumo atostogas jums bus neskausminga, tai yra valstybinio socialinio draudimo esmė.
Ligos nedarbingumas jokiu būdu neturi įtakos atostogų išmokos dydžiui, nes ligos laikotarpiai yra skaičiuojami nuo apskaičiavimo, kaip ir piniginė nedarbingumo atostogų išmoka.
Jei asmuo ką tik išvyko po ligos ir turėtų atostogauti, skaičiavimo procedūra ir mokėjimo laikotarpis (trys dienos) išlieka standartiniai.
Atleidus iš darbo, kiekvienas darbuotojas gali gauti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, jei šia teise nesinaudojama.
Skaičiavimo taisyklės yra tokios pačios kaip ir už atostogas. Ši išmoka priklauso žmonėms, dirbusiems įmonėje 15 ar daugiau dienų. Ligos laikas įskaičiuojamas į laikotarpį, kai apskaičiuojama ši kompensacija. Taip pat gali susidaryti situacija, kai darbuotojas „viršijo“jam priklausančias atostogas, skaičiuodamas 28 atostogų dienas už vienerius darbo metus. Staiga atleidus tokį darbuotoją, organizacija turės sulaikyti permokėtos atostogų išmokos sumą. Norint išvengti tokių situacijų, patartina tolygiai sudaryti atostogų grafiką ir stebėti kiekvieno darbuotojo atostogų laiką atskirai.
